Trasy kajakowe rzek, jezior i innych miejsc wodnych


Aiseta

Aiseta – upelis Utenos rajone, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Išteka iš Aiseto ežero šiaurės rytinio galo. Teka į pietryčius, vidurupyje kerta pelkėta pievą, kur vaga sureguliuota. Įteka į Kiauno ežero vakarinį galą (Kiaunos baseinas). Kaimai prie Aisetos: Paeisetė II, Pagranda, Sidabrinė. Kerta Švenčionėlių-Utenos geležinkelis. Upės ilgis 4,2 km. Joje yra užvartų, žemi lieptai, graži vandens augmenija. Upės ekologinė būklė - labai gera. Šios upės plaukimo maršrutai vaizdingi ir įdomūs. Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams.

Czytaj dalej

Aisetas

Aĩsetas – siauras, ilgas ir vingiuotas ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų ir Utenos rajonuose, 2 km į pietus nuo Saldutiškio, 5 km į šiaurę nuo Labanoro. Ilgis šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi 16 km (vienas ilgiausių Lietuvoje), didžiausias plotis 0,6 km. Didžiausias gylis – 40 m rytinėje dalyje, prie Gatakiemio, vidutinis gylis 10,4 m. Aiseto ežero kilmė – ledyninė, rininė. Aiseto rina yra ilgiausia Lietuvoje. Krantai vingiuoti (krantų ilgis 41,5 km), statūs, 8–15 m aukščio, apaugę mišku (pietrytiniame pakraštyje apaugę Labanoro giria). Kai kur yra terasų fragmentų. Vandens skaidrumas vasarą iki 3 m. Vandens temperatūra prie dugno ištisus metus apie 4–5 °C, paviršinis šilto vandens sluoksnis vidurvasarį siekia apie 5 m gylį. Atabradai siauri, todėl nendrių ir meldų juostos yra fragmentiškos, išplatėja tik nuo vėjo izoliuotose įlankose. Ežere yra penkios salos. Prie Aiseto esantys kaimai: Alnė, Žvaigždžiakalnis, Saliniškis, Šnieriškės, Pavajuonis, Paeisetė II, Gatakiemis, Ščiurys.

Czytaj dalej

Alksnaitis/Alksnas

Almaja

Almaja - Lietuvos upė, tekanti Ignalinos rajone, tarp Almajo ežero ir Srovės upės. Upės ilgia 0,2 km, baseino plotas - 15 km². Rekomenduojama plaukti ištisus metus. Ekologinė upės būklė - labai gera. Vandens kelionė tinkama pradedantiesiems vandens turistams.

Czytaj dalej

Almajas

Almajas – nedidelis ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajone, Linkmenų seniūnijoje, apie 13 km į šiaurės vakarus nuo Ignalinos. Ilgis iki 2 km, plotis 1 km. Ežero dubuo išgulėtas negyvo ledo luisto. Rytiniai ir vakariniai krantai aukšti, terasuoti, o šiauriniai ir pietiniai – lėkštesni, kai kur užpelkėję. Dugnas pasidengęs dumblu. Šiaurėje įteka Pliaušės upelis, pietryčiuose išteka Almaja (į Srovės upę).

Czytaj dalej

Asalnai

Asalnai – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajone, Aukštaitijos nacionaliniame parke, apie 5 km į vakarus nuo Ignalinos. Ežero dubuo sudėtingos kilmės. Jis susidarė keliose susikertančiose rinose ir ledo luistų guolyje. Ežeras netaisyklingos formos. Jį sudaro ilga šaka pietryčiuose, plati įlanka šiaurėje ir atskira ežero dalis, kurią su Asalnų ežeru jungia protaka, vadinama Asalnykščiu (vakaruose). Ilgis 4,8, didžiausias plotis 1,7 km. Asalnų ežere stūkso trys salos. Kranto linija labai vingiuota, jos ilgis 19,5 km. Šiaurinis krantas aukštas, smėlingas, apaugęs pušynu, vakarų – aukštas, molingas. Ežerą iš šiaurės, rytų ir pietų supa miškai. Dugnas duobėtas, pietrytinėje įlankoje beveik lygus. Šiaurės vakaruose Asalnų ežeras jungiasi su Linkmeno, pietryčiuose – su Lūšių ežeru. Prie Asalnų esantys kaimai: Pabiržė, Meironys, Puziniškis.

Czytaj dalej

Asalnykstis

Asalnykštis – ežeras rytų Lietuvoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Ignalinos rajone, Linkmenų seniūnijoje. Telkšo 5 km į šiaurės rytus nuo Linkmenų, į vakarus nuo Asalnų ežero. Ežero ilgis (iš pietvakarių į šiaurės rytus) 1,2 km, plotis iki 0,9 km. Krantai sausi, šiaurėje statūs, kitur lėkšti. Kranto linija vingiuota, aplink iškilusios moreninės kalvos. Šiaurinėje dalyje yra sala. Asalnykštis rytuose sąsiauriu jungiasi su Asalnų ežeru, o šiaurės vakaruose – Dumblio upeliu su Linkmeno ežeru. Prie ežero įsikūrę 3 kaimai: Salos, Antalksnė ir Puziniškis.

Czytaj dalej

Asavas

Asavas (arba Drobiškių ežeras) – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajono pietvakariuose, apie 6 km į šiaurės rytus nuo Salako. Ilgis vakarų-rytų kryptimi 3,1 km, plotis iki 1,2 km. Gylis siekia 6,9 m. Ežero dubuo išgulėtas negyvojo ledo luisto. Krantai statūs, iki 10 m aukščio, pietvakariuose ir pietuose pelkėti. Ežere yra 2 salos. Dugną dengia daugiausia dumblas, rytiniai ir šiauriniai atabradai padengti smėliu ir žvirgždu. Asavas vakaruose protaka jungiasi su Asavėlio ežeru. Prateka Šventosios upė. Ežere sugaunama 10 žuvų rūšių. Prie Asavo ežero įsikūrę Grybiškių ir Drobiškių kaimai.

Czytaj dalej

Asekas

Asėkas – ežeras rytų Lietuvoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Ignalinos rajone, Linkmenų seniūnijoje. Telkšo 1,5 km į pietryčius nuo Ginučių. Ežero matmenys 0,8 ir 0,6 km. Krantai daugiausia žemi, drėgni ar pelkėti, o šiaurėje aukšti ir sausi. Ežerą supa miškai. Šiaurės vakaruose įteka Almajos upelis iš Almajo ežero, pietuose išteka Asekos upelis į Linkmeno ežerą.

Czytaj dalej

Baltieji Lakajai

Baltieji Lakajai - įspūdingas ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, apie 12 km į rytus nuo Molėtų, Labanoro regioniniame parke. Ežeras ištįsęs vakarų – rytų kryptimi. Ilgis – 8,6 km, didžiausias plotis – 1,3 km. Ežere yra 3 salos, kurių bendras plotas 3,8 ha. Išilgai duburio yra 5–40 m gylio daubų. Baltųjų Lakajų ežeras rytuose 150 m pločio Pertenio sąsiauriu jungiasi su Juodųjų Lakajų ežeru (nuo šio ežero skiria aukštas Ščiuro ragas). Šie ežerai patenka į Labanoro regioninį parką, kuriame yra retų gyvūnų ir augalų. Baltuosiuose Lakajuose galima aptikti ungurių ir vėžių.

Czytaj dalej

Baluosas (Ign. rej.)

Baluošas arba Baluošai – ežeras rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone, apie 15 km į šiaurės vakarus nuo Pabradės ir 8 km į rytus nuo Dubingių, Molėtų rajono paribyje. Ilgis rytų – vakarų kryptimi 4,1 km, plotis iki 0,8 km. Giliausia ežero vieta yra šiaurės rytuose ir siekia 37,5 m. Ežero duburys ledyninės, rininės kilmės. Būdingi aukšti krantai, tik rytiniame ir vakariniame galuose žemi ir pelkėti. Atabradas sudarytas iš smėlingo grunto. Baluošą supa Dubingių miškas, tik šiaurės vakariniame ir vakariniame krantuose prieina dirbami laukai. Ežere yra 5 salos. Didžiausia sala yra centrinėje dalyje, jos plotas 1,4 ha. Baluošo dugnas rytuose ir vakaruose išraižytas pailgų daubų. Vandens skaidrumas vasarą yra 2,8 m. Ežere sugaunamos 16 rūšių žuvys. Prie Baluošo įsikūrę Baluošos, Čistaboros, Orališkių kaimai. Ežeras įeina į Asvejos regioninį parką.

Czytaj dalej

Baluosykstis

Baluošykštis – ežeras Ignalinos rajone, Linkmenų seniūnijoje, yra 10 km į šiaurės vakarus nuo Ignalinos. Ilgis iš rytų į vakarus 0,8 km, plotis iki 2,5 km, kranto linijos ilgis siekia 1,76 km. Į Baluošykštį įsiterpęs Briedžiaragio kyšulys. Skriogžlės upeliu ežeras jungiasi su Sravinaičiu, o trumpu Kragžlės upeliu – su Baluošu. Prie ežero yra Simoniškio ir Vaidžiuškių kaimai.

Czytaj dalej

Buka

Būka – upelis Lietuvoje, Utenos rajone, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Išteka iš Utenykščio ežero vakarinės įlankos. Teka į pietryčius mišku. Žemupyje pasuka į pietus ir įteka į Baluošo ežerą tarp Strazdų ir Šuminų kaimų. Priklauso Žeimenos baseinui. Vaga labai vingiuota, upė vandeninga ištisus metus. Upėje aptiktos žuvys: kuojos, lydekos, aukšlės, gružliai, ešeriai, šapalai, meknės, pasitaiko plakių, ungurių, kartuolių, vėgėlių. Upės ilgis 10 km, baseino plotas - 145,8 km². Vagos plotis yra 7 - 15 m. Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Maršrutai labai gražūs ir vaizdingi.

Czytaj dalej

Dringis

Dringis – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajono teritorijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Žeimenos baseine, apie 4 km į šiaurės vakarus nuo Ignalinos. Šiauriniame ežero krante yra Vaišniūnai, pietiniame – Meironys. Didžiausios ežero įlankos vadinamos Juodakampio, Stirniakampio, Giliakampio, Mikailakampio ir Karviakampio vardais. Į šiaurinę ežero dalį įteka Švogina ir Juodupė, į rytinę – Palaukinis ir bevardis upelis. Iš pietinės dalies išteka Dumblynė, kuri jungia Dringį su Dringykščiu. Yra 5 salos, iš kurių didžiausios: Alksnio, Naršiuskio. Krantai labai vingiuoti, daug įlankų. Rytuose yra pusiasalis, vadinamas Šiurių (Siūrių) ragu. Šiaurės vakarų ir šiaurės rytų krantai aukšti, statūs, kiti – daugiausia lėkšti, vietomis pelkėti. Krantuose yra daug šaltinių. Šiaurės vakarų, vakarų ir rytinės pakrantės apaugusios pušynais.

Czytaj dalej

Dringykscia

Dringykščia - upė tekanti Ignalinos rajone, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Tai viena iš Žeimenos ištakų. Dringykščios upės ilgis 22,3 km. Prasideda prie Akriemių, 13 km į šiaurę nuo Ignalinos. Teka per Sekluočio, Švogino, Dringio, Dringykščio ežerus, įteka į Asalnų ežerą prie Meironių. Iki Dringio ežero vadinama Švogina, tarp Dringio ir Dringykščio - Dumblyne. Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės - baidarės, kajakai, kanojos.

Czytaj dalej

Dringykstis

Dringykštis – nedidelis ežeras rytų Lietuvoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Ignalinos rajone. Dringykščio ežeras telkšo tarp Dringio šiaurėje ir Lūšių ežero pietuose. Jo ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 1,4 km, plotis iki 0,4 km. Kranto linija vingiuota, o krantai daugiausia aukšti, ardomi. Iš rytų, šiaurės ir vakarų supa miškai, šiaurės rytinė pakrantė pelkėta, pietuose plyti laukai.

Czytaj dalej

Dubysa

Dubysa – upė Vidurio Lietuvoje, tekanti Žemaitijoje, kurios ilgis 146 km. Prasideda Šiaulių rajone, 4 km į šiaurės vakarus nuo Rėkyvos ežero, iš Bubių tvenkinio. Teka į pietus per Kelmės rajoną, pro Lyduvėnus, Betygalą, Ariogalą (Raseinių rajonas). Žemupys skiria Jurbarko ir Kauno rajonus. Įteka į Nemuną 167 km nuo jo žiočių (dešinysis Nemuno intakas), ties Seredžiumi (nuo Ariogalos iki Seredžiaus yra Dubysos ichtiologinis draustinis). Keliautojų laikoma viena gražiausių Lietuvos upių, traukte traukianti vandens sporto ir pramogų gamtoje mėgėjus su draugais ir šeimomis. Upės kilpos ir senvagės, miškais apaugę šlaitai, salpinės pievos, vandeningi ir sraunūs intakai, tekantys giliais slėniais, sudaro savitą ekosistemą, turtingą augalų ir gyvūnų rūšių. Dubysos krantuose yra XIII-XIV a. piliakalnių, o Lyduvėnuose ir Padubysyje stovi vandens matavimo postai. Ties Bubiais yra 418 ha Bubių tvenkinys, Mirskiškėje ir Dengtiltyje – malūnų užtvankos. Per Dubysą yra nutiestas ilgiausias ir aukščiausias Lietuvoje Lyduvėnų tiltas.

Czytaj dalej

Gauja