Trasy kajakowe rzek, jezior i innych miejsc wodnych


Varene

Varėnė – pietų Lietuvos upė, dešinysis Merkio intakas. Ištakos – Alytaus rajone, šalia Skraičionių kaimo. Aukštupyje teka į šiaurės rytus, vėliau pasuka į pietryčius, žemupyje prateka Varėnio ežerą. Įtekantis į Merkį 46 km nuo jo žiočių, prie Senosios Varėnos. Vidutinis nuolydis 152 cm/km. Upės plotis iki 8 m. Upės krantai apaugę retais medžiais ir krūmais, yra keletas užvartų, rėvelių, per upę eina keli tiltukai. Pradėjus nuo Pamusių, ji siaura ir labai vingiuota – tačiau gana gili, vėliau vingiuodama teka pelkėtu slėniu. Tačiau laikas nuo laiko pievas pakeičia smėlėti skardžiai. Už Varėnio ežero ji sekli, joje gausu išvartų ir kitokių kliūčių, – ir tuo ji primena Ūlą. Upės ekologinė būklė iki Musės intako vidutinė, žemiau iki žiočių - gera. Maršrutai vaizdingi, tinka pradedantiesiems vandens turistams. tinka plaukti ištisus metus.

Czytaj dalej

Verkne

Verknė – upė pietų Lietuvoje, Trakų ir Prienų rajonuose. Aukštupyje gausu požeminių vandenų šaltinių. Verknė patvenkta dvejose vietose: Aukštadvario HE tvenkinys (nuo 1960 m., 293 ha, 56 km nuo žiočių) ir Jundeliškių tvenkinys (nuo 1958 m., 22 ha, 9 km nuo žiočių). Ties Verbyliškėmis (14 km nuo žiočių) yra įrengtas vandens matavimo postas. Upės aukštupys įeina į Aukštadvario, o žemupys – į Nemuno kilpų regioninius parkus, be to, ruožas nuo Aukštadvario tvenkinio iki Adinčiavos žiočių (13,6 km) priklauso Verknės ichtiologiniam draustiniui. Prie Verknės ir Nemuno santakos stūkso gamtos paminklas – konglomerato uola, žmonių pavadinta Ožkų Pečium.

Czytaj dalej

Verseka

Verseka – upė pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų ir Varėnos rajonuose, Merkio kairysis intakas. Upės ilgis 48 km. Versekos slėnyje įrengta keletas tvenkinių: Padvarionių (39,6 km nuo žiočių, 48,4 ha), Eišiškių HE (22,3 km nuo žiočių, 128,6 ha), Krūminių (7,5 km nuo žiočių, 53 ha). Gyvenvietės prie Versekos: Versekėlė, Dailidės, Padvarionys, Eišiškės, Starka, Verseka, Paversekis, Krūminiai. Vandens kelionė Versekos upe puikiai tinka pradedantiesiems vandens turistams.

Czytaj dalej

Virinta

Virinta – upė rytų Lietuvoje, Molėtų ir Anykščių rajonuose, kairysis Šventosios intakas. Ji išteka iš Virintų ežero. Patekėjusi į šiaurės vakarus iki Alantos, ji toliau vingiuoja ta pačia kryptimi per Virintos hidrografinį draustinį. Toliau pratekėjusi pro Kurklių miestelį ji pasiekia Anykščių regioninį parką, kuriame įteka į Šventąją. Didesnės gyvenvietės prie Virintos: Mindučiai, Svobiškis, Piešiškės, Naujasodis, Alanta, Laičiai, Klabiniai (Molėtų raj.), Kurkliai, Pavirinčiai (Anykščių raj.)

Czytaj dalej

Virvyte/Virvycia

Virvytė (arba Virvyčia) – upė šiaurės vakarų Lietuvoje (Žemaitijoje), Ventos kairysis intakas. Upės ilgis 131,1 km, baseino plotas - 1144,00 km². Pavasarį, kai Virvytė patvinusi, ji, kaip ir Minija, vandens turistams yra antros sudėtingumo kategorijos upė. Svarbiausia užtvanka ant upės yra Sukančių hidroelektrinė ties Tryškiais. Upė garsėja pakrantėmis, išsidėsčiusiomis archeologijos, istorijos ir kultūros vertybėmis. Prie upės stūkso Sėbų piliakalnis, Biržuvėnų piliakalnis, Buišų piliakalnis, Biržuvėnų Laumės pėdos slėnis, yra senovinių gyvenviečių, kapinynų vietos. Upė teka per Varnių regioninį parką, Virvytės hidrografinį draustinį, Pavirvyčių botaninį draustinį, Ventos regioninį parką. Rekomenduojama plaukti esant aukštam vandens lygiui. Upėje yra rėvų, užvartų, slenksčių ir užtvankų. Per ją eina keliolika tiltų ir tiltukų. Upės ekologinė būklė - Biržulio ežeras - bloga; žemiau iki Rešketos intako - vidutinė; žemiau iki žiočių - labai gera. Upė tinkama įgudusiems vandens turistams.

Czytaj dalej

Visincia

Visinčia – upė Šalčininkų rajone, Šalčios dešinysis intakas (Merkio baseinas). Prasideda greta Mikantonių kaimo, pačiame aukštupyje prateka Didžiosios durpyną. Upės vidurupis ir žemupys yra Rūdininkų girioje. Įteka į Šalčią 26 km nuo jos žiočių, netoli Tetervinų kaimelio. Upės ilgis - 52,8 km, baseino plotas - 228 km². Vidutinis debitas - 2,03 m³/s. Vidutinis nuolydis 117 cm/km. Per upę eina keli tiltai. Joje yra užvartų, žemų lieptų ir pasižymi nuostabia vandens augmenija. Upės ekologinė būklė - labai gera. Šios upės maršrutai labai vaizdingi, tinka ir pradedantiesiems vandens turistams. Galima plaukti ištisus metus.

Czytaj dalej

Vyzuona

Vyžuona – upė šiaurės rytų Lietuvoje, Rokiškio rajone, Nemunėlio dešinysis intakas. Prasideda Vyžuonos ežere, į vakarus nuo Lukštų, 7 km į šiaurės rytus nuo Rokiškio. Kartais Vyžuonos ištaka laikomas Ūdrupio upelis, įtekantis į Vyžuonos ežerą (su juo Vyžuonos ilgis – 40 km). Teka į šiaurę, nuo Juodupės – į vakarus. Įteka į Nemunėlį 139 km nuo jo žiočių, į šiaurę nuo Panemunio. Ilgis - 26 km, baseino plotas - 414,7 km². Vidutinis upės debitas - 3,82 m³/s. Upėje gausu rėvelių, užvartų. Ekologinė upės būklė vidutinė iki Vyžuonų, žemiau iki žiočių - gera. Įdomiausi maršrutai žemupyje. Tinka pradedantiesiems vandens turistams. Galima plaukti ištisus metus, kai aukštesnis vandens lygis.

Czytaj dalej

Zeimena

Žeimena – upė rytų Lietuvoje, dešinysis Neries intakas. Upė išteka iš Žeimenio ežero ties Kaltanėnais. Tai tipiška Aukštaitijos upė, tekanti pro smėlėtus ir skardingus pušynus, neretai įvingiuojanti ir į alksniais apaugusias pelkes. Palei Žeimenos upę yra Vilniaus–Sankt Peterburgo geležinkelio atkarpa, tad patogi vieta iškyloms prie šios upės ar Labanoro girios. Tai viena švariausių upių Lietuvoje, joje nėra užtvankų, todėl ji priskirta prie pagrindinių Lietuvos lašišinių žuvų nerštaviečių. Žeimenos aukštupys yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, o vidurupyje įsteigtas Žeimenos kraštovaizdžio draustinis. Didesnės gyvenvietės prie Žeimenos: Kaltanėnai, Šakališkė, Švenčionėliai, Jaunadaris, Meškerinė, Pabradė, Družiliai, Santaka.

Czytaj dalej

Zeimenys

Žeimenys – ežeras rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone, apie 2 km į šiaurės rytus nuo Kaltanėnų, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Ežeras itin ilgas ir siauras, primena upę. Išsidriekęs šiaurės-pietų kryptimi 12 km, plotis iki 1,6 km. Šiaurinėje dalyje yra dvi įlankos, išsišakojančios rytų ir vakarų link. Ežero gylis siekia 23,5 m. Būdingi aukšti (10-15 m), vietomis su terasomis, krantai. Ežerą supa miškai. Žeimenyje yra 14 salų. Atabradą dengia smėlis, žvyras, dugne pakaitomis eina seklumos ir duburiai, 90 % jo paviršiaus padengta dumblu. Pakrantės ir įlankos užžėlusios vandens augmenija. Vasarą vandens skaidrumas būna 3 m. Į Žeimenį įteka Laukupė (iš Laukojo ežero), Kretuona (iš Kretuono ežero), Jaurupė (iš Ūsių ežero), pietuose išteka Neries intakas Žeimena. Šiaurėje ežeras sąsiauriu jungiasi su Šakarvų ežeru. Ežere gyvena 14 rūšių žuvys. Prie Žeimenio įsikūrusios šios gyvenvietės: Šakarva, Pelekas, Kretuonėlė, Kaltanėnai, Ožkiniai, Obelų Ragas, Pažeimenys, Padumblys, Senieji Bajorai, Naujieji Bajorai. 1967 m. ežeras paskelbtas ornitologiniu draustiniu.

Czytaj dalej

Zverincius