Trasy kajakowe rzek, jezior i innych miejsc wodnych


Neris

Neris – antroji pagal ilgį Lietuvos upė, didžiausias Nemuno dešinysis intakas. Ištakos Baltarusijoje, teka per Vilnių, Kernavę, o ties Kaunu įsilieja į Nemuną. Upės ilgis 510 km. Pačiame aukštupyje upė tik keleto metrų pločio, prie Vileikos išplatėja iki 30 m ir daugiau. Vietomis upė išsiplečia iki 300 - 350 m (Vilniuje prie Panerių). Vaga akmenuota. Nuo Žodiškių (Baltarusija) iki žiočių yra apie 100 rėvų. Daugelis rėvų turi vardus. Vidutinis upės nuolydis 32 cm/km, atskirų atkarpų - nuo 20 iki 76 cm/km. Upės ekologinė būklė - vidutinė. Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Tinka plaukti visomis vandens transporto priemonėmis.

Czytaj dalej

Pakasas

Pãkasas – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajone, apie 12 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos, piečiau Stripeikių. Įeina į Aukštaitijos nacionalinį parką. Ilgis šiaurės-pietų kryptimi 3,3 km, plotis iki 1,1 km. Gylis siekia 17 m. Ežeras rininės kilmės. Rytinis krantas status, aukštas, vakarinis žemesnis. Aplink ežerą daug kur plyti miškai. Yra 0,1 ha plotą užimanti sala. Į Pakasą suteka keletas upelių (tarp jų Tauragna – iš Tauragno ežero), išteka upelis į Ūkojo ežerą. Šiaurinėje pakrantėje išlikęs Pakaso (Valiuko) vandens malūnas. Greta ežero yra Kirdeikių, Paukojės, Gineitiškio, Kalytiškės gyvenvietės.

Czytaj dalej

Persoksna

Peršokšna – upė rytų Lietuvoje, kairysis Lakajos intakas. Visa vaga patenka į Žeimenos ichtiologinį draustinį. Didžiausia gyvenvietė prie Peršokšnos – Januliškis. Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Daugiau informacijos apie plaukimą Peršokšnos upe rasite: http://www.upese.lt/index.php/p/persoksna

Czytaj dalej

Sakarvai

Šakarvai – ežeras Ignalinos rajono pietvakariuose, 2,5 km į pietvakarius nuo Palūšės, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Ilgis šiaurės–pietų kryptimi 2,2 km, plotis iki 0,5 km. Giliausia vieta (40 m) yra ežero pietuose. Krantai neaukšti, rytiniame auga Šakarvų miškas. Šiaurėje sąsiauriu jungiasi su Lūšių ežeru, pietuose – su Žeimeniu. Pietine pakrante eina kelias 114 Molėtai–Kaltanėnai–Ignalina . Prie Šakarvų ežero yra Šakarvos, Drūtūnų kaimai.

Czytaj dalej

Salcia

Šalčia – upė pietryčių Lietuvoje (Šalčininkų ir Varėnos raj.) ir Baltarusijoje, didžiausias Merkio intakas (kairysis). Gana srauni, negilaus slėnio, neaukštų krantų, labai vingiuota, šalto švaraus vandens upė. Vidutinis nuolydis 92 cm/km. Ties Šalčininkais Šalčia patvenkta 17 ha tvenkiniu. Šalčios upė yra puikiai tinkama plaukti pradedantiesiems ar kompanijoms su mažais vaikais.

Czytaj dalej

Sartai

Sartai – ketvirtas pagal plotą Lietuvos ežeras, esantis šalies šiaurės rytuose, Aukštaitijoje, Rokiškio ir Zarasų rajonuose. Ežeras netaisyklingo pavidalo, nusidriekęs iš šiaurės į pietus 14,8 km, didžiausias ežero plotis – 950 metrų, vidutinis – apie 500 metrų. Nuo pagrindinės ežero dalies į rytus atsišakoja 2 šakos, į vakarus – 3 (viena jų vadinama Audrakampiu). Ežeras rininės kilmės, sudarytas iš 6 susikertančių rinų. Vidutinis Sartų gylis svyruoja tarp 4–6 m. Sartai – ilgiausią (79 km) kranto liniją Lietuvoje turintis ežeras. Kranto linija labai vingiuota, krantai žemi, smėlėti, o šiaurėje aukšti, siekiantys iki 30 m. Sartų ežero dugną dengia dumblas, tik pakraščiuose, seklumose ir prie intakų žiočių yra smėlio. Viduryje ežerą supa miškai, šiaurėje ir pietuose – laukai, pievos. Sartų ežere yra 7 salos, iš kurių didžiausia 6,5 ha ploto vadinama „Didžiąja“ sala. Antra pagal dydį yra „Dumblynės“ sala – joje žmonės gyvena nuo seno. Sartų ežeras patenka į Sartų regioninį parką, Dusetų kraštovaizdžio draustinį. Pakrantėse yra poilsiaviečių. Rytiniame ežero krante stūkso Velikuškių piliakalnis. Prie ežero įsikūrusios gyvenvietės: Dusetos, Užtiltė, Didžiadvaris, Kavoliai, Kalbutiškės, Zabieška, Dumblynė, Ragava, Rupetos, Bobriškis, Stravai, Baršėnai, Pasarčiai, Bradesiai, Velikuškės, Zaduoja, Gipėnai, Pasartė; prie Audrakampio – Anapolis, Margėnai, Kriugiškis.

Czytaj dalej

Sekluotis

Sekluotis - ežeras rytų Lietuvoje, Švenčionių rajono savivaldybės, Kaltanėnų seniūnijoje, 10 km į šiaurę nuo Švenčionėlių, 1,5 km į vakarus nuo Kaltanėnų. Patenka į Aukštaitijos nacionalinio Parko teritoriją. Ežero plotas 20,1 hektarų. Į ežero šiaurės vakarinį pakraštį įteka Kiauna, o išteka ši upė iš jo pietrytinio kranto, kuri toliau teka į Žeimeną. Ežero forma pailga (vakarų – rytų kryptimi), o jo pietryčiuose esantis palyginus didelis kyšulys tarytum ežerą dalina į dvi dalis. Ežero pietvakarinis krantas apaugęs Labanoro girios miškais. Šiaurinis krantas apaugęs nedideliais miškeliais, netoli Kūrinių pelkė, bei dirbami laukai. Ežero pietrytiniame kampe yra įsikūręs Kuklių kaimas.

Czytaj dalej

Siesartis rzeka

Siesartis - 64 km ilgio upė Aukštaitijoje, kairysis Šventosios intakas. Upės pradžia yra Siesarties ežere, kiek į rytus nuo Molėtų. Upė visą kelią teka į vakarus ir nežymiai šiaurėn – pro Molėtus, į šiaurę nuo Videniškių, Želvos, Lyduokių, galiausiai kiek piečiau nuo Vidiškių įteka į Šventąją. Savo kelyje prateka Pastovio, Pastovėlio ežerus. Siesarčio upė ypač mėgiama adrenalino ieškančių keliautojų. Plaukiant baidarėmis šia upe, keliautojams prireikia nemažai ištvermės ir vikrumo, nes maršrutuose gausu įvairių kliūčių: užtvankų ir istorinių tiltų liekanų, rėvų, akmenų, suvirtusių medžių ir posūkių.

Czytaj dalej

Sirvinta

Širvinta – ilgiausias Šventosios kairysis intakas. 128 km. ilgio upė, kuri teka Vilniaus, Širvintų, Jonavos ir Ukmergės rajonais. Tai labai srauni ir vingiuota upė, stebinanti savo krantų grožiu, atodangomis ir piliakalniais. Upėje daug kliūčių: rėvos, dideli akmenys. Žemupio slėnio kraštovaizdžio apsaugai įsteigtas Širvintos kraštovaizdžio draustinis. Didesnės gyvenvietės prie Širvintos: Juodiškiai, Šešuolėliai II, Bajorai, Motiejūnai, Peliškiai, Širvintos, Žemosios Viesos, Družai, Levainiai, Vindeikiai, Liukonys, Karališkiai, Sližiai.

Czytaj dalej

Skriogzle

Skriogžlė - nedidelis upelis rytų Lietuvoje, Aukštaitijoje, tekantis Ignalinos rajone, Linkmenų seniūnijoje. Jungia Baluošykščio ir Sravinaičio ežerus, priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui. Vietomis upelis yra labai seklus, vanduo skaidrus. Jo ilgis - 0,9 km. Pakrantės apaugusios medžiais, nes teka miško teritorija.

Czytaj dalej

Sravinaitis

Sravinaitis – ežeras Ignalinos rajone, 11 km į šiaurės vakarus nuo Ignalinos, Linkmenų seniūnijoje, rytiniame Ginučių kaimo pakraštyje, patenka į Aukštaitijos nacionalinį parką. Ilgis vakarų–rytų kryptimi 1,0 km, plotis iki 0,7 km. Gylis siekia 13,5 m. Krantai lėkšti, vietomis (ypač įlankų galuose) supelkėję. Kranto linija labai vingiuota. Yra salų.

Czytaj dalej

Srove

Srovė – nedidelė Lietuvos upė, tekanti Ignalinos rajone, Linkmenų seniūnijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Išteka iš Sravinaičio ežero ir sruvena į pietvakarius pro Ginučius, tada susilieja su trumpu upokšniu, ištekančiu iš Almajo ežero. Upės ilgis - 5,5 km, baseino plotas - 179,2 km². Ant upelio įrengtas Ginučių vandens malūnas – architektūrinis paminklas. Upė labai sekli, bet vandeninga. Yra salelių, pastatyti du tiltai Upėje yra Ginučių vandens malūno užtvanka, keliose vietose žvirgždo seklumos, vešli vandens augmenija. Rekomenduojama plaukti ištisus metus. Vandens kelionė šia upe tinkama pradedantiesiems vandens turistams.

Czytaj dalej

Streva

Strėva – upė Trakų rajone, Elektrėnų savivaldybėje ir Kaišiadorių rajone, dešinysis Nemuno intakas. Strėva prateka ežerų virtinę: Šamuką, Drabužį, Spindžiuką, Spindžių, toliau pasuka į šiaurę ir prateka dar kelis ežerus: Stanką, Gilūšį, Ėglį, Strėvį, Strėvaitį, kiek toliau – Nestrėvanantį. Toliau Strėva prateka Elektrėnų marias ir aplinkinius tvenkinius ir teka vakarų kryptimi. Kanalu Strėvos vaga nukreipta palei Ilgio ežerą. Įteka į Kauno marias ties Lašiniais. Prie Strėvos stūkso keletas piliakalnių: Lašinių, Bijautonių, Mūro Strėvininkų, Bagdononių, Strėvos. Netoli Spindžiaus ir Drabužaičio ežerų susiformavusi Strėvos karstinė įgriuva, kurią galima pasiekti pažintiniu pėsčiųjų taku.

Czytaj dalej

Sventoji (Aukstaitija)

Šventoji – upė Rytų Lietuvoje, didžiausias Neries intakas (Nemuno baseinas). Ši upė taip pat yra ilgiausia, kuri teka vien tik per Lietuvos teritoriją, jos ilgis siekia 249 km. Iš visų Lietuvos upių būtent Šventoji turi daugiausiai salų – 79. Tai viena iš įdomiausių ir gražiausių upių, tekančių per Aukštaitiją. Prateka pro gražius Luodžio ir Sartų ežerus, tris regioninius parkus. Šventoji išsiskiria švariu vandeniu ir žuvų gausa. Tęsiant kelionę Šventosios upe už Ukmergės, upę pagyvina dar nuostabesnė, nepaliesta gamta.

Czytaj dalej

Ukojas

Ūkojas – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajone, apie 12 km į vakarus nuo Ignalinos. Ūkoją, telkšantį vakarinėje Aukštaitijos nacionalinio parko dalyje, iš visų pusių supa ežerai (Pakasas, Alksnas, Linkmenas). Ežeras pailgos formos, nusidriekęs šiaurvakarių-pietryčių kryptimi. Ūkojo ilgis – 3,1 km, didžiausias plotis – 1,1 km, giliausia ežero vieta – 30,5 m. Kranto linija, kurios ilgis – 11,2 km, vingiuota, gausu įlankų ir užutėkių. Ežeras rininės kilmės, yra dvi mažos salelės. Šiaurrytinės ežero pakrantės aukštos (vyrauja priemolingas gruntas), vakarinės lėkštesnės. Dugnas duburiuotas. Pakraščiai, įlankos tankiai apžėlusios vandens augmenija. Prie Ūkojo įsikūrę kaimai: Paukojė, Kuliniai, Kimbariškė, Papiliakalnė. Rekomenduojame su baidarėmis išsilaipinti į krantą ir užkopti į Ginučių piliakalnį, ant kurio stūkso į 175 metrų aukščio Ladakalnis, įsispraudusį tarp Ūkojo ir Linkmeno ežerų. Nuo šio kalno galima suskaičiuoti net 7 ežerus: Ūkojas, Linkmenas, Almajas, Asėkas, Asalnai, Lūšiai, Alksnas. Daugiau informacijos apie ežerą galite rasti čia: http://www.gowild.lt/ukojas/

Czytaj dalej

Ula

Ūla – upė, tekanti per rytinį Dzūkijos nacionalinio parko pakraštį, Merkio intakas. Ilgis 84 km (nac. parku teka 25 km). Jos vanduo nuo gausių šaltinių šaltokas, tačiau upė pasižymi savo srovės jėga ir veržlumu, kilpų, skardžių ir vingių gausumu. Plaukti ja gana įdomu ir sudėtinga: srauni tėkmė, pilna posūkių, daugybė išvirtusių medžių. Žemiau Pauosupės beveik visą Ūlos slėnio plotą užima durpėta salpa, su slėnio pakraščiuose trykštančiais šaltiniais. Nuo Zervynų Ūla kerta kopų ruožą ir iki Mančiagirės teka siauru slėniu su aukštais, nuolat yrančiais skardžiais. Vaizdingos atodangos atsidengia ir toliau: ties Žiūrais, Trakiškiais. Čia kunkuliuoja ir unikalus „Ūlos akies“ šaltinio ežerėlis. Nors slėnis toliau kiek praplatėja, vis dar išlieka aiškios terasos ir salpa. Žemupyje upė pasiekia moreninį pagrindą ir čia Ūlos dugne gausu akmenų. Į Merkį įteka prie Mardasavo. Ūla teka pro Gudų girioje pasislėpusius etnografinius dzūkų kaimus: Zervynas, Mančiagirę, Žiūrus, Trakiškius ir Paūlius. Ūlos slėnyje nemažai ir akmens amžiaus stovyklaviečių.

Czytaj dalej

Utenas

Utenas – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos rajone, apie 10 km į rytus nuo Tauragnų, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Ežero ilgis – 5,7 km, vidutinis plotis – 0,55 km. Ežeras yra ledyninės, rininės, kilmės, sudarytas iš dviejų susikertančių rinų. Krantai gan statūs, aukšti, smėlingi. Atabradai smėlėti ir platūs, palyginti menkai apaugę vandens augalais. Dugnas duobėtas, padengtas moliu ir karbonatingu dumblu. Ežerą supa Minčios giria. Pietryčiuose Utenas protaka jungiasi su Utenykščiu (Žeimenos baseinas). Prie Uteno įsikūrę Minčiakampio ir Rūgšteliškio kaimai.

Czytaj dalej

Utenykstis

Utenykštis – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos rajone, apie 12 km į rytus nuo Tauragnų, tuoj į pietryčius nuo Uteno ežero. Įeina į Aukštaitijos nacionalinį parką. Ežeras netaisyklingo trikampio formos, su plačia įlanka rytuose ir siaura, ilga įlanka vakaruose. Ežero ilgis 1,7 km, plotis iki 1 km. Telkšo rininiame duburyje. Vakarinis krantas žemas, pelkėtas, o rytinis gan aukštas. Šiaurės rytinėje dalyje yra 0,3 ha sala. Utenykštį supa Minčios giria. Ežerą gausiai maitina požeminiai vandenys, todėl jo vandens lygis per metus svyruoja neženkliai. Šiaurinėje ežero pakrantėje įsikūręs Aukštaglynio kaimas.

Czytaj dalej